pergniauža

pérgniauža sf. (1) 1. suplonėjimas, susiaurėjimas tarp dviejų storesnių, platesnių dalių, įsmauga: Uzbono, kur siaura, vadinas párgniauža J. Drūktumas ir storumas stotkelių par visą jų ilgumą nėra vienodi, bet tur parglitas i pargniaužas, kartais tankesnes, o kartais retesnes Kos18. Vieni lėktuvai y[ra] be párgniaužos, o kiti su párgniauža Šts. | Párgniauža išejo: lytus nuejo dviem šakom, o mes palikom tame tarpe be lytaus Šts. 2. sąsmauka: Amerikos pergniaužoj Panamoj yra geltonojo drugio sloga radusies LC1886,25. 3. Als laibiausia vieta per liemenį, talija: Boba vienmulė, be jokios párgniaužos J.